- špukis
- špùkis, -ė smob. (2) 1. J, L, Rtr, NdŽ, KŽ kas su retais arba iškritusiais dantimis, su špukėmis, su pradantėmis: Nevalgyk saldainių, paliksi špùkis Up. ^ Špùki bedanti, trauk šūdą par dantį (erzinasi vaikai) Skr. Špùkė, špùkė, bedantė, katė rūrą iškramtė Kp. ║ R, MŽ, N, [K] senas, apsileidęs, bedantis. 2. kieno trumpos, mažos ausys: Ilgausis avinas dideliai spakainas, o tas špùkis laksto pri svetimų avių kaip pašėlęs Plk. 3. Švnč, Ml kas neprimato, žlibas.
Dictionary of the Lithuanian Language.